Labai mums aktualus klausimas, nes situacija tokia pati su vandeniu... Kaip tik domimes adatomis ir norim pasidaryti, labai buciau dekinga jei duodumet kontaktini tel nr to zmogaus kuris gamina tas adatas :)
Manau , kad pilietis galvoja rimtai - du rentinius įkasi per 5 valandas (atmetus pietus)... ir viršininkas džiaugsis ir pats jautiesi pareiga atlikęs... juk dirbai...reikia galvoti su sub... o ne galva...tik pagalvok kiek kainuoja du rentiniai ir kiek kažkokia adata..(tik 35 Eu)...Aš irgi kasčiau rentinius...
Vandentiekio žarna prijungta tiesiai prie adatos vamzdžio, į vidų jokių kitų vamzdžių nei siurblio nekišome. Vandenį traukia hidroforas, kuris seniai pastatytas troboje. Taigi adatą prijungėme prie senos vandentiekio sistemos.
Adatą įkalėme į dugną maždaug 2 metrus.
Vanduo šulinyje buvo kaip ir pasibaigęs (keliasdešimt centimetrų virš dugno), bet įkalėme adatą, ir jo vis bėga. Dar tik antra diena. Matysim, kas bus toliau. Dabar galiu pasakyti tiek: vandens nebuvo, ir jo atsirado. Ar jo padaugėjo šulinyje, nežinau. Nežiūrėjau. Manau, tai ir nesvarbu - vanduo dabar siurbiamas ne nuo paviršiaus, bet iš gilesnio sluoksnio.
Dėkui už įdomią informaciją. Turiu kelis klausimukus:
Kaip giliai kalėte vamzdį? Kaip prijungėte vandentiekį - tiesiai prie įkalto vamzdžio, ar į įkalto vamzdžio vidų įleidot kitą?
Ir ar tikrai pasiteisino adata? Vandens nebetrūksta? Jo papilnėjo ir šulinyje, ar tik vamzdyje?
Kęstuti Kaminski, nė vieno idioto nesiruošiu traukti iš beprotybės ir net nebendrauju su jais. Daug sykių esu rašęs: būtų didžiausia kvailybė kovoti su alkoholikų, narkomanų, davatkų, vegetarų ir kitų pamišėlių tikėjimais. Tegu jie kvailioja, bet kuo toliau nuo manęs. Mano svetainė - ne jiems. Aš nelendu į jų svetaines, o jie neturi artintis prie manęs.
Sveikas Petrai,
Aš suprantu, kad gal ir pikta yra kada parašomi tokie komentarai, bet žmonės nėra kalti dėl jų tėvų daromų klaidų. Retas pasaulyje žmogus, kuris nėra patyręs religinės indoktrinacijos ir vien dėl šito svetimą pavadinti idijotų viešai nėra pats geriausias būdas juos ištraukti iš beprotybės. Ačiū jums už jūsų rašomą blog;ą, radau nemažai atsakymų apie hidroponika, kurie klybėjo mano galvoje. Kitąmet bandysim patys įgyvendinti panašų projektą ir būtinai pasidalinsime su jumis.
Pirkau "Norfoje". Būna ir visokiose ūkinėse krautuvėse. Negavus nusipirkti, galima jos pasidaryti iš paprastos maistinės sodos, tik reikia pakaitinti keptuvėje, kol ji pakeis spalvą ir pasidarys aitri, labai nemalonaus skonio. Labai daug ragauti nereikėtų, nes kalcinuota soda pasidaro nuodinga. Galima paseilėti pirštą, prikišti prie sodos ir šiek tiek palaižyti.
Jėga! - paprasta ir aišku...gaila, ne visiems. Aš irgi susiduriu su tokiais "fobais" labai daug ir dažnai - tai jie mobilaus telefono bijo, tai televizoriaus tai infraraudonūjų spindulių šildytuvo, tai vandens iš krano... ir t.t. Tiek to su jais...
Aplamai tai norėjau Jumis labai pasidžiaugti p.Petrai! Kaip nuostabu, kad yra Lietuvoje tokių žmonių kaip Jūs - dėkui Jums! Beje Vincui norėjau dar pasiūlyti pasidomėti Arduino - aš naudojuosi šia platforma įvairioms elektronikos užduotims atlikti, gal tiks ir patiks!
Dar kartą dėkui!
Tokį tyrimą mes jau atlikome prieš keletą metų. Tada dar tik pradėjome hidroponiką, ir diletantai ėmė atakuoti, kad valgysim "nitratus". Mūsų įtikinėjimai, kad mineralų kiekis hidroponikos tirpale yra kur kas tiksliau (gramo tikslumu) matuojamas, negu dirvožemyje, neišprusėlių nei kiek neįtikino. Be to, buvo patiems įdomu sužinoti, kokie iš tiesų reikalai su nitratais. Turėjome testavimo lapelių, patikrinome savo agurkus ir pomidorus. Paskui patikrinau pirktinius, "teisingai" žemėje augintus agurkus ir pomidorus. Skirtumas - kaip diena ir naktis.
Kitam gal kyla klausimas - kieno naudai? O man toks klausimas jau seniai nebekyla. Iš esmės tai juokingas diletantų klausimas. Kas tiki, kad "valgome nitratus", tyrimo rezultatai vis tiek neįtikins. Tegu tiki toliau.
Yra kelios daržininkų prietarų priežastys. Pirmoji - žemdirbiai istorijos eigoje susiformavo kaip labai konservatyvus socialinis sluoksnis. Kitaip ir negalėjo būti. Kaip sėjo tėvai, seneliai, proseneliai, taip sėsi ir tu. Morkų nesodinsi aukštyn šaknimis, o plūgu knisdamas žemę didelių atradimų nepadarysi. Iki XX amžiaus pabaigos tas verslas didelių inovacijų nepatyrė.
Kita bėda - paprasčiausias tamsumas, o iš nežinojimo kyla daugybė baimių. Daugelis daržininkų, su kuriais bendravau, tiki, kad augalai maitinasi žeme ir organinėmis medžiagomis, tokiomis, kaip "mėšliukas".
Na taip, jei iš vandentiekio bėga 7.5, tai ne nuostabu, kad sistemoj greitai jis užkyla... Didesnė talpa duos patogumą, rečiau užpildysit ir vienu ypu parūgštinsit.
Tipiškai, trąšos prisodrinamos iki 1500ppm, o koreguojama kai nukrenta iki 1000, kartais net mažiau.
Minėtas skirtumas turbūt dėl temperatūrų. Beje, nemanau (ir nepanašu), kad trąšas reikia taip jau labai stropiai stebėti...
Keičiam vandenį tik esant "katastrofai", kai vanduo pradeda "pūti", sparčiai šarmėti, kai peroksidas nebepadeda. Šiemet šiltnamis gauna daug daugiau oro (papildomas 5W burbuliatorius), tai panašu, kad šie metai bus be problemų. Priverstinis vandens keitimas atrodo tiesiog trąšų švaistymas...
Peroksido dozavimas lyg toks pat, jo dedam profilaktiškai sezono atidaryme.
Kokį lygį ppm (pagal TDS matuoklį) laikote savo Hidroponikos sistemoje ?
Ar nera PPM skirtumo ryte/vakare ?
(teko pastebeti, kad skiriasi - greičiausiai dėl vandens tempreatūros.)
Ar keičiate priverstinai visos sistemos vandenį ?
Rašėte apie vandenilio peroksidą, kaip ji naudojate gal pasikeitė dozavimas šiais metais ?
Hidroponine talpa yra tik 100L,o vandentiekio Ph yra apie 7,5. Sistemoje paprastai buna apie 5,7 - 5,9. Papildžius visada kokia 30L vandens sistemoje pasidaro perdidelis Ph. Reikia koreguoti visada.
Galvoju pasidaryt didelę talpą, tik esant plokčiam sklypui nemažai vargo reiktu įdėti ją įkasant.Arba daryti perpumpavimo automatiką.
Pritaikius automatiką, dėl pH nepastebėjome jokių problemų ir pakitimo. Kaip tikrindavome kas dvi savaitės, taip ir tikriname. Paprastai po dviejų savaičių tenka jį šiek tiek atstatyti, bet ne visada. Nėra jokio pH skirtumo, ar vandenį pylinėsi pats, ar tam tikru ritmu jis įbėgs automatiškai.
Dėl tavo pH, jeigu jis nenormaliai padidėjo, galėjo būti kokia nors kita problema, tarkim, įsimetė puvimo bakterijų.
Jei vanduo įteka pastoviai, Ph lygis kinta pastoviai ? Kuo karščiau, tuo daugiau vandens nugaruoja per augalus, tuo dažniau reikia balansuoti ph. Aš atsisakiau šitos idejos.Gal geriau tureti didesnę talpa,(apie puse tonos bent) negu leisti pildytis sistemai automatiškai ?
Noreciau paklausti o per malku uzkrovimo vieta dumai neima? As noreciau pasidaryti toki peciu namie tik su centraliniu. Suprantu kad ekonomaizeri reiktu padaryti su vandens konturu. O ar pati peciu nereiktu padaryti su vandens konturu ar uztektu ji kokia vata apvinioti kad karscio neatiduotu i patalpa kur stoves pecius? Aciu uz nuostabes idejas .
Kuo žmogus kvailesnis, tuo jis drąsiau reiškia išankstines nuostatas. Dar braškės nepasodintos, o nežiniukas jau žino, kad uogos bus vieni nitratai.
Gaila, kad tokių debilų, kurie nežinodami žino, yra labai nemažai. Nei jie žino, kas tie nitratai, nei supranta, iš ko jie atsiranda. Ar jie kada tikrino, koks nitratų kiekis nupirktuose ar pačių augintuose daržovėse, ar bent išmano, kaip tai daryti? Aiku, kad ne! Nebūtų kvailys, jokiu būdu nešnekėtų tokių nesąmonių.
aš bandžiau braškes auginti irgi vamzdziuose,bet kaškas netiko.gal šaknys nesugebėjo išlysti pro skyles y vamzdį, gal chemija netiko.bet po pirmu uogų jos ėmė džiūti ir sudžiuvo visiškai.
gal jūsų eksperimentas parodys kas manjam daže buvo ne taip
dabar auga pomidorai agurkai, patisonai moliugai ,paprikos.viskas veši
laukiu pirmo kasnio.
Nesupratau, ką tavo kalboje reiškia dūminis pečius. Gal tau pasirodė, kad tai - dūminė pirtis?
Taip pat man neaišku, apie kokį formaldehidą kalbi. Turi sausikūręs kažkokį savo, kurio virimo temperatūra yra aukštesnė nei -19 laipsnių? Šiaip paprasto formaldehido, kurį žino šiek tiek praprusę žmonės, virimo temperatūra yra kaip tik -19 laipsnių. Kai stačiau pirtį, oro temperatūra buvo +19, gal ir aukštesnė, taigi formaldehidas, jeigu jo buvo likę, išvirė ir išgaravo dar iki pastačius.
Gali būti, tau ne paranoja, bet paprastas neišprusimas, iš kurio kyla visokios fobijos. Retsykiais paskaitinėk ką nors. Beje, šioje svetainėje draudžiama klaidinti žmones, nesvarbu, ar tu paranojikas, ar šiaip diletantas.
Puiki sistemėlė, džiugu, kad pasirinktas dūminis pečius.
Tik labai nepritariu OSB apdailai. Formaldehido garų kamera.
Rekomenduočiau užsidėt aliuminizuoto popieriaus garo izoliaciją ir apsisiūti lapuočio lentelėm.
Su sveikata juokaut nepatarčiau, ir šioj vietoj visai nesvarbu, paranojiškas toks požiūris, ar ne - jei susigadint sveikatą tikimybė egzistuoja.
Audriau, kaip mažės dujų išsiskyrimas, jeigu jis tik prasidėjo? Tiesą sakant, generatorius dar nė neįsibėgėjo kaip reuikiant. Jis yra papildomas - skaitykite ankstesnius straipsnius. Membrana ta pati. O kopdėl turėtų būti kita?
Gal nevisai tiksliai išsireiškiau, t.y. ar nesimato kad mažėtų dujų išsyskyrimas, nes generatoriaus tūris didelis, o apie papildyma nieko nepasokojote. Dar klausimėlis apie membraną, ar ji tokia pati kaip projekto pradžioje?
Šaunuoliai. Pagarba. Lauksime tolimesnių žinių apie dydyjį DarGazą. O kaip su užpildymo lygiu? Ar nemažėja gerosios košės generatoriuje kylant jo membranai?
Labai gerai, kad Žydrūnui nešovė tokia mintis pakloti foliją ir atspindėti karštį. Saulės kolektoproiuose daroma atvirkščiai - klojama juoda skarda, kad ji ne atspindėtų, bet sugertų karštį.
Na štai, nekantraujantiems savo skaitytojams pagaliau galim pranešti, kad didžiojo DarGazo guminė membrana nuo biodujų išsitempė kaip styga. Turėjome vargo, kol mums pavyko parinkti tinkamą tarpinę ir deramai ją užsandarinti.
Kaip ir buvo galima tikėtis, žiemą generatorius nespėjo įsibėgėti. Jis buvo užpildytas jau atvėsus orams, o žemoje temperatūroje metanogeninės bakterijos veisiasi sunkiai. Ne tiek gaminosi dujos, kiek tvirtėjo pluta skysto mėšlo paviršiuje. Bet įjungėme burbuliatorių, ir viskas susitvarkė. Seno jau prakiurusio šaldytuvo kompresorius veikia užtikrintai - jis ima dalį biodujų ir plastikine šlanga pro išpylimo vamzdį varo atgal į generatorius apačią. Tenai taip bubuliuoja, kad iš tolo girdėti. Penkiolika minučių per valandą burbuliavimo netgi per daug.
Dabar laikas pradėti kaupti dujas atsargai. Virtuvėje naudojamės mažesniųjų generatorių gaminamu metanu. Jų bendras tūris - apie tris kubinius metrus. Didžiojo DarGazo - dešimt kartų daugiau. Tiek dujų, kiek jis pagamins, maistą virdamas niekaip nesudeginsi. Užtat žiemą, kada ateis šalčiai, jos labai pravers.
Nesusilaikiau neparašęs :). Įdomu p. Lauri, kai su "feiriu" ar kitu valikliu valote, po to irgi neplaunate su švariu vandeniu? T.y. taip ir paliekate ant indų, grindų, plyteliu ir kt.
Klausimas, ar šildomo vandens talpykla, turi būti visiškai pilna ? T.y ar grižtamo pašildyto vandens, grįžimo anga, turi būti apsemta, ar gali būti vandens lygis žemiau jos, ir ar tokių būdų savaiminė cirkuliacija vyks ?
Norint stabilizuoti 12V įtampą, kuri gali būti tiekiama "belekokio" maitinimo šaltinio, reikia bent kažkur 2 - 2,5V rezervo (realiai priklauso nuo stabilizatoriaus modelio ir tekančios srovės stiprio) , nes šiek tiek įtampos neišvengiamai prarandama dėl paties stabilizatoriaus, t.į. tekant pro jį srovei, įtampa kiek sumažėja (kaip ir tekant pro tranzistorių, diodą, rezistorių ar šiaip bet kokį nenulinę varžą turinį "daiktą").
Taigi, reikėtų šaltinio, kuris duotų apie 14V, kad stabilizatorius galėtų paruošti 12V. Arba šiuo konkrečiu atveju, naudojant tipinį 12V šaltinį galima garantuoti nebent 9V patikimą įtampą tikslesniam valdiklio veikimui.
Mosfetai, ventiliatoriai maitinami ne per stabilizatorių, jie gauna "žalią" 12V šaltinio įtampą (kuri realiai gali būti, naudojant nereguliuojamą įtampos šaltinį, kad ir 14V ar 16V).
Jei pasitikit savo maitinimo šaltiniu, manot, kad jo įtampa per daug nesvyruos įjungus apkrovas (ventiliatorius), ar šiaip dėl 230V tinklo svyravimų, galima bandyti 12V maitinimą tiesiai iš šaltinio. Čia stabilizatorius yra labiau apsidraudimui, garantijai.
Dėl R15 perkalibravimo nesu tikras. Padidinus maitinimo įtampą, visos įtampos turėtų (lyg ir) pakilti proporcingai, bet čia reikėtų paskaičiuoti...
Aš, turėdamas problemą - žiemą palikdamas nešildomą namą, kad jis neperšaltų iki mano atvažiavimo, nusprendžiau įsirengti pusiau geoterminį šildymą, taip pat panaudodamas ir saulės energiją. Manau, kad mano sistema bus pigi ir gerokai efektyvi. Principas tas, kad iš sklype 2 m gylyje išvedžiotų kokių 60-80 m kanalizacijos vamzdžių grunto temperatūros oras leidžiamas į vieną namo kampą, o priešingame kampe jis vėl patenka į vamzdžių kitą galą ir ventiliatoriaus varomas ratu. Tai žinomas efektas, kai žiemos metu iš grunto išgaunamas bent 6-7 laipsnių temperatūros oras, kuris neleis name atšalti iki minusinės temperatūros. Čia, girdžiu, kalbama, kad vertesni naudoti gofruoti aliuminio ortakiai. Dar nežinau kainos skirtumo, bet manau, kad kanalizacijos vamzdžiai patikimesni, ilgaamžiškesni, o dėl aliuminio geresnio šilumos laidumo, tai manau, kad ir plastikiniai vamzdžiai po žeme turi pakankamai laiko šilumai plisti. Tai čia pirma idėjos dalis. Antras dalykas yra tas, kad planuoju panaudoti vasarinę juodų kanalizacijos vamzdžių (tokius gamina "Plasta") bateriją - apie 10-15 vamzdžių 2 m ilgio sujungti į bateriją, ji turi būti pasvirusi 45 laipsnių kampu šiaurės kryptimi. Šiltuoju metų laiku vamzdžiuose įkaitusį orą varyti per požemį, taip gerokai jį įšildant. suprantama, kad saulėje oras juoduose vamzdžiuose gana smarkiai įkais, blogiausiu atveju, kad ir be saulės, šiltuoju metų laiku oro temperatūrai esant apie 20 laipsnių, tai irgi prisidės prie požemyje esančių vamzdžių aplinkos pašildymo. O šaltuoju laiku ši sukaupta šiluma pravers šildyti namą. Tas minėtas juodų vamzdžių 45 laipsnių pasvirimas į šiaurę užtikrins, kad į vamzdžius saulės šviesa bet kuriuo dienos metu kris statmenai, tuo užtikrins maksimalų vamzdžių įšildymą.
Išlaidos – vamzdžiai, darbas, elektra ventiliatoriams – labai nedidelės.
Beje, tuos grunto vamzdžius vasarą galima naudoti ir vėsinimui, iš požemio varant vėsų orą. Man tai neaktualu, nes namas turi didelį rūsį ir todėl betoninės grindys pakankamai atvėsina patalpas.
Iš anksto atsiprašau patyrusių. Tiesiog pasidalinau savo artimiausio laiko planais.
Antra vertus, būsiu dėkingas už patyrusių meistrų pastabas, abejones, patarimus.
Norėjau paklausti, kodėl schemoje naudojate sumažintą įtampą iki 9V per stabilizatorių, nors maitinimą duodate 12V? Ar būtų galima naudoti tiesiai 12 V maitinimą (LM293 laiko iki 36V, o galingi MOSFET tranzai - daugiau kaip 20V), ventiliatoriai tai 12V? Jeigu įmanoma, tai turbūt tektų kalibruoti parenkant atitinkamą varžą R15. Ar čia dėl saugumo sumetimų?
Labai mums aktualus klausimas, nes situacija tokia pati su vandeniu... Kaip tik domimes adatomis ir norim pasidaryti, labai buciau dekinga jei duodumet kontaktini tel nr to zmogaus kuris gamina tas adatas :)
Manau , kad pilietis galvoja rimtai - du rentinius įkasi per 5 valandas (atmetus pietus)... ir viršininkas džiaugsis ir pats jautiesi pareiga atlikęs... juk dirbai...reikia galvoti su sub... o ne galva...tik pagalvok kiek kainuoja du rentiniai ir kiek kažkokia adata..(tik 35 Eu)...Aš irgi kasčiau rentinius...
Įkasti du rentinius yra paprasčiau, negu įkalti vamzdį? Tu čia rimtai?
O man klausimas pasistojo - ar ne papraščiau vietoj 2 m "adatos" papildomus du rentinius suleisti? Juk tai is principo tas "pac"..
Vandentiekio žarna prijungta tiesiai prie adatos vamzdžio, į vidų jokių kitų vamzdžių nei siurblio nekišome. Vandenį traukia hidroforas, kuris seniai pastatytas troboje. Taigi adatą prijungėme prie senos vandentiekio sistemos.
Adatą įkalėme į dugną maždaug 2 metrus.
Vanduo šulinyje buvo kaip ir pasibaigęs (keliasdešimt centimetrų virš dugno), bet įkalėme adatą, ir jo vis bėga. Dar tik antra diena. Matysim, kas bus toliau. Dabar galiu pasakyti tiek: vandens nebuvo, ir jo atsirado. Ar jo padaugėjo šulinyje, nežinau. Nežiūrėjau. Manau, tai ir nesvarbu - vanduo dabar siurbiamas ne nuo paviršiaus, bet iš gilesnio sluoksnio.
Dėkui už įdomią informaciją. Turiu kelis klausimukus:
Kaip giliai kalėte vamzdį? Kaip prijungėte vandentiekį - tiesiai prie įkalto vamzdžio, ar į įkalto vamzdžio vidų įleidot kitą?
Ir ar tikrai pasiteisino adata? Vandens nebetrūksta? Jo papilnėjo ir šulinyje, ar tik vamzdyje?
Kęstuti Kaminski, nė vieno idioto nesiruošiu traukti iš beprotybės ir net nebendrauju su jais. Daug sykių esu rašęs: būtų didžiausia kvailybė kovoti su alkoholikų, narkomanų, davatkų, vegetarų ir kitų pamišėlių tikėjimais. Tegu jie kvailioja, bet kuo toliau nuo manęs. Mano svetainė - ne jiems. Aš nelendu į jų svetaines, o jie neturi artintis prie manęs.
Sveikas Petrai,
Aš suprantu, kad gal ir pikta yra kada parašomi tokie komentarai, bet žmonės nėra kalti dėl jų tėvų daromų klaidų. Retas pasaulyje žmogus, kuris nėra patyręs religinės indoktrinacijos ir vien dėl šito svetimą pavadinti idijotų viešai nėra pats geriausias būdas juos ištraukti iš beprotybės. Ačiū jums už jūsų rašomą blog;ą, radau nemažai atsakymų apie hidroponika, kurie klybėjo mano galvoje. Kitąmet bandysim patys įgyvendinti panašų projektą ir būtinai pasidalinsime su jumis.
Geros jums dienos,
Kęstutis iš Panevėžio.
Man galingas ir 10 kolovatų katilas, tau gal 20 kilovatų. Kokio tau reikia galingumo, tokį gali pasidaryti. Tai aš turėjau omenyje.
Labas Petrai. man kilo klausimelis, ka jus vadinate galingu katilu, jai galite pasakykite kiek tai butu kilovatu apitiksliai? aciu uz atsakyma
Pirkau "Norfoje". Būna ir visokiose ūkinėse krautuvėse. Negavus nusipirkti, galima jos pasidaryti iš paprastos maistinės sodos, tik reikia pakaitinti keptuvėje, kol ji pakeis spalvą ir pasidarys aitri, labai nemalonaus skonio. Labai daug ragauti nereikėtų, nes kalcinuota soda pasidaro nuodinga. Galima paseilėti pirštą, prikišti prie sodos ir šiek tiek palaižyti.
Laba diena,
Aciu uz tema, bet noreciau Jusu paklausti, kur galina issigiti kalciuonota soda? Senukuose neradau. As esu Vilniuje
Jėga! - paprasta ir aišku...gaila, ne visiems. Aš irgi susiduriu su tokiais "fobais" labai daug ir dažnai - tai jie mobilaus telefono bijo, tai televizoriaus tai infraraudonūjų spindulių šildytuvo, tai vandens iš krano... ir t.t. Tiek to su jais...
Aplamai tai norėjau Jumis labai pasidžiaugti p.Petrai! Kaip nuostabu, kad yra Lietuvoje tokių žmonių kaip Jūs - dėkui Jums! Beje Vincui norėjau dar pasiūlyti pasidomėti Arduino - aš naudojuosi šia platforma įvairioms elektronikos užduotims atlikti, gal tiks ir patiks!
Dar kartą dėkui!
Ramai, mes nieko neskelbiam netikrinę.
Tokį tyrimą mes jau atlikome prieš keletą metų. Tada dar tik pradėjome hidroponiką, ir diletantai ėmė atakuoti, kad valgysim "nitratus". Mūsų įtikinėjimai, kad mineralų kiekis hidroponikos tirpale yra kur kas tiksliau (gramo tikslumu) matuojamas, negu dirvožemyje, neišprusėlių nei kiek neįtikino. Be to, buvo patiems įdomu sužinoti, kokie iš tiesų reikalai su nitratais. Turėjome testavimo lapelių, patikrinome savo agurkus ir pomidorus. Paskui patikrinau pirktinius, "teisingai" žemėje augintus agurkus ir pomidorus. Skirtumas - kaip diena ir naktis.
Kitam gal kyla klausimas - kieno naudai? O man toks klausimas jau seniai nebekyla. Iš esmės tai juokingas diletantų klausimas. Kas tiki, kad "valgome nitratus", tyrimo rezultatai vis tiek neįtikins. Tegu tiki toliau.
Yra kelios daržininkų prietarų priežastys. Pirmoji - žemdirbiai istorijos eigoje susiformavo kaip labai konservatyvus socialinis sluoksnis. Kitaip ir negalėjo būti. Kaip sėjo tėvai, seneliai, proseneliai, taip sėsi ir tu. Morkų nesodinsi aukštyn šaknimis, o plūgu knisdamas žemę didelių atradimų nepadarysi. Iki XX amžiaus pabaigos tas verslas didelių inovacijų nepatyrė.
Kita bėda - paprasčiausias tamsumas, o iš nežinojimo kyla daugybė baimių. Daugelis daržininkų, su kuriais bendravau, tiki, kad augalai maitinasi žeme ir organinėmis medžiagomis, tokiomis, kaip "mėšliukas".
Na taip, jei iš vandentiekio bėga 7.5, tai ne nuostabu, kad sistemoj greitai jis užkyla... Didesnė talpa duos patogumą, rečiau užpildysit ir vienu ypu parūgštinsit.
Tipiškai, trąšos prisodrinamos iki 1500ppm, o koreguojama kai nukrenta iki 1000, kartais net mažiau.
Minėtas skirtumas turbūt dėl temperatūrų. Beje, nemanau (ir nepanašu), kad trąšas reikia taip jau labai stropiai stebėti...
Keičiam vandenį tik esant "katastrofai", kai vanduo pradeda "pūti", sparčiai šarmėti, kai peroksidas nebepadeda. Šiemet šiltnamis gauna daug daugiau oro (papildomas 5W burbuliatorius), tai panašu, kad šie metai bus be problemų. Priverstinis vandens keitimas atrodo tiesiog trąšų švaistymas...
Peroksido dozavimas lyg toks pat, jo dedam profilaktiškai sezono atidaryme.
P.S. kai kuri informacija atnaujinta straipsnyje http://petrasdargis.lt/rasiniai/ko-reikia-hidroponikos-siltnamiui .
Kokį lygį ppm (pagal TDS matuoklį) laikote savo Hidroponikos sistemoje ?
Ar nera PPM skirtumo ryte/vakare ?
(teko pastebeti, kad skiriasi - greičiausiai dėl vandens tempreatūros.)
Ar keičiate priverstinai visos sistemos vandenį ?
Rašėte apie vandenilio peroksidą, kaip ji naudojate gal pasikeitė dozavimas šiais metais ?
Hidroponine talpa yra tik 100L,o vandentiekio Ph yra apie 7,5. Sistemoje paprastai buna apie 5,7 - 5,9. Papildžius visada kokia 30L vandens sistemoje pasidaro perdidelis Ph. Reikia koreguoti visada.
Galvoju pasidaryt didelę talpą, tik esant plokčiam sklypui nemažai vargo reiktu įdėti ją įkasant.Arba daryti perpumpavimo automatiką.
Aciu va sito atsakimo ir tikejausi. Dabar zinosiu kaip tiksliai tai padaryti.
Pritaikius automatiką, dėl pH nepastebėjome jokių problemų ir pakitimo. Kaip tikrindavome kas dvi savaitės, taip ir tikriname. Paprastai po dviejų savaičių tenka jį šiek tiek atstatyti, bet ne visada. Nėra jokio pH skirtumo, ar vandenį pylinėsi pats, ar tam tikru ritmu jis įbėgs automatiškai.
Dėl tavo pH, jeigu jis nenormaliai padidėjo, galėjo būti kokia nors kita problema, tarkim, įsimetė puvimo bakterijų.
Jei vanduo įteka pastoviai, Ph lygis kinta pastoviai ? Kuo karščiau, tuo daugiau vandens nugaruoja per augalus, tuo dažniau reikia balansuoti ph. Aš atsisakiau šitos idejos.Gal geriau tureti didesnę talpa,(apie puse tonos bent) negu leisti pildytis sistemai automatiškai ?
Idomu būtų padaryti tyrima, dėl nitratų.Manau priktiniuose rastumėm daugiau. ?
Per dangtį dūmai neina - trauka yra į kitą pusę. Kraunant papildomai malkų, reikia uždaryti valymo dureles, kurios kartu yra oro padavimo sklendė.
Taip, toks pečius gali šldyti centrinę sistemą, jeigu turbiną,kurią vdini ekonomaizeriu, padarysi su vandens kontūru.
Nežinau, ką tu vadini "pačiu pečių", bet jeigu tai pirolizės katilas, tai jį irgi verta daryti su vandens kontūru.
Tai būtų labai efektyvus šildymo sistemos katilas. Padarius didesnį pirolizės katilą, kuro ten galima būti pridėti visai dienai ar bent pusdieniui.
Pritariu!!! Issigime pasalpu siurbikai!
Noreciau paklausti o per malku uzkrovimo vieta dumai neima? As noreciau pasidaryti toki peciu namie tik su centraliniu. Suprantu kad ekonomaizeri reiktu padaryti su vandens konturu. O ar pati peciu nereiktu padaryti su vandens konturu ar uztektu ji kokia vata apvinioti kad karscio neatiduotu i patalpa kur stoves pecius? Aciu uz nuostabes idejas .
Kuo žmogus kvailesnis, tuo jis drąsiau reiškia išankstines nuostatas. Dar braškės nepasodintos, o nežiniukas jau žino, kad uogos bus vieni nitratai.
Gaila, kad tokių debilų, kurie nežinodami žino, yra labai nemažai. Nei jie žino, kas tie nitratai, nei supranta, iš ko jie atsiranda. Ar jie kada tikrino, koks nitratų kiekis nupirktuose ar pačių augintuose daržovėse, ar bent išmano, kaip tai daryti? Aiku, kad ne! Nebūtų kvailys, jokiu būdu nešnekėtų tokių nesąmonių.
uogos skanios,nitratai,nitritai :D
O gal ne chemija, gal nepatiko fizika?.. :)
aš bandžiau braškes auginti irgi vamzdziuose,bet kaškas netiko.gal šaknys nesugebėjo išlysti pro skyles y vamzdį, gal chemija netiko.bet po pirmu uogų jos ėmė džiūti ir sudžiuvo visiškai.
gal jūsų eksperimentas parodys kas manjam daže buvo ne taip
dabar auga pomidorai agurkai, patisonai moliugai ,paprikos.viskas veši
laukiu pirmo kasnio.
Nesupratau, ką tavo kalboje reiškia dūminis pečius. Gal tau pasirodė, kad tai - dūminė pirtis?
Taip pat man neaišku, apie kokį formaldehidą kalbi. Turi sausikūręs kažkokį savo, kurio virimo temperatūra yra aukštesnė nei -19 laipsnių? Šiaip paprasto formaldehido, kurį žino šiek tiek praprusę žmonės, virimo temperatūra yra kaip tik -19 laipsnių. Kai stačiau pirtį, oro temperatūra buvo +19, gal ir aukštesnė, taigi formaldehidas, jeigu jo buvo likę, išvirė ir išgaravo dar iki pastačius.
Gali būti, tau ne paranoja, bet paprastas neišprusimas, iš kurio kyla visokios fobijos. Retsykiais paskaitinėk ką nors. Beje, šioje svetainėje draudžiama klaidinti žmones, nesvarbu, ar tu paranojikas, ar šiaip diletantas.
Puiki sistemėlė, džiugu, kad pasirinktas dūminis pečius.
Tik labai nepritariu OSB apdailai. Formaldehido garų kamera.
Rekomenduočiau užsidėt aliuminizuoto popieriaus garo izoliaciją ir apsisiūti lapuočio lentelėm.
Su sveikata juokaut nepatarčiau, ir šioj vietoj visai nesvarbu, paranojiškas toks požiūris, ar ne - jei susigadint sveikatą tikimybė egzistuoja.
idomu
Audriau, kaip mažės dujų išsiskyrimas, jeigu jis tik prasidėjo? Tiesą sakant, generatorius dar nė neįsibėgėjo kaip reuikiant. Jis yra papildomas - skaitykite ankstesnius straipsnius. Membrana ta pati. O kopdėl turėtų būti kita?
Gal nevisai tiksliai išsireiškiau, t.y. ar nesimato kad mažėtų dujų išsyskyrimas, nes generatoriaus tūris didelis, o apie papildyma nieko nepasokojote. Dar klausimėlis apie membraną, ar ji tokia pati kaip projekto pradžioje?
Košės, žinoma, nemažėja. O kodėl jos turėtų mažėti?
Šaunuoliai. Pagarba. Lauksime tolimesnių žinių apie dydyjį DarGazą. O kaip su užpildymo lygiu? Ar nemažėja gerosios košės generatoriuje kylant jo membranai?
(Deja, šio komentaro negalima paskelbti, nes jis parašytas nelietuviškais rašmenimis. - P.D.)
Ačiū, Pauliau! Dabar mes tikimės savomis dujomis ne tik maistą virti - jų turėtų likti ir namui šildyti, bent iš dalies...
sveikinimai pajudejus iš mirties taško ir tapus nepriklausomiems nuo valdiškų duju :) membrana atrodo įspudingai.
Labai gerai, kad Žydrūnui nešovė tokia mintis pakloti foliją ir atspindėti karštį. Saulės kolektoproiuose daroma atvirkščiai - klojama juoda skarda, kad ji ne atspindėtų, bet sugertų karštį.
Šaunus darbas:) ,o nebuvo plano dėžę iškloti folga,kad atspindėtu karštį?
Na štai, nekantraujantiems savo skaitytojams pagaliau galim pranešti, kad didžiojo DarGazo guminė membrana nuo biodujų išsitempė kaip styga. Turėjome vargo, kol mums pavyko parinkti tinkamą tarpinę ir deramai ją užsandarinti.
Kaip ir buvo galima tikėtis, žiemą generatorius nespėjo įsibėgėti. Jis buvo užpildytas jau atvėsus orams, o žemoje temperatūroje metanogeninės bakterijos veisiasi sunkiai. Ne tiek gaminosi dujos, kiek tvirtėjo pluta skysto mėšlo paviršiuje. Bet įjungėme burbuliatorių, ir viskas susitvarkė. Seno jau prakiurusio šaldytuvo kompresorius veikia užtikrintai - jis ima dalį biodujų ir plastikine šlanga pro išpylimo vamzdį varo atgal į generatorius apačią. Tenai taip bubuliuoja, kad iš tolo girdėti. Penkiolika minučių per valandą burbuliavimo netgi per daug.
Dabar laikas pradėti kaupti dujas atsargai. Virtuvėje naudojamės mažesniųjų generatorių gaminamu metanu. Jų bendras tūris - apie tris kubinius metrus. Didžiojo DarGazo - dešimt kartų daugiau. Tiek dujų, kiek jis pagamins, maistą virdamas niekaip nesudeginsi. Užtat žiemą, kada ateis šalčiai, jos labai pravers.
(Šis komentaras negali būti paskelbtas, nes parašytas nelietuviškais rašmenimis. - P.D.)
Nesusilaikiau neparašęs :). Įdomu p. Lauri, kai su "feiriu" ar kitu valikliu valote, po to irgi neplaunate su švariu vandeniu? T.y. taip ir paliekate ant indų, grindų, plyteliu ir kt.
Norint savaiminės cirkukliacijos, abu vamzdeliai, tiek karšto vandens, tiek grįžtamo, turi būti apsemti.
Klausimas, ar šildomo vandens talpykla, turi būti visiškai pilna ? T.y ar grižtamo pašildyto vandens, grįžimo anga, turi būti apsemta, ar gali būti vandens lygis žemiau jos, ir ar tokių būdų savaiminė cirkuliacija vyks ?
Pasidomėkit jau užbaigtu Andriaus namu:
http://petrasdargis.lt/rasiniai/andriaus-naujoves-sutaupo-puse-sildymo-i...
Norint stabilizuoti 12V įtampą, kuri gali būti tiekiama "belekokio" maitinimo šaltinio, reikia bent kažkur 2 - 2,5V rezervo (realiai priklauso nuo stabilizatoriaus modelio ir tekančios srovės stiprio) , nes šiek tiek įtampos neišvengiamai prarandama dėl paties stabilizatoriaus, t.į. tekant pro jį srovei, įtampa kiek sumažėja (kaip ir tekant pro tranzistorių, diodą, rezistorių ar šiaip bet kokį nenulinę varžą turinį "daiktą").
Taigi, reikėtų šaltinio, kuris duotų apie 14V, kad stabilizatorius galėtų paruošti 12V. Arba šiuo konkrečiu atveju, naudojant tipinį 12V šaltinį galima garantuoti nebent 9V patikimą įtampą tikslesniam valdiklio veikimui.
Mosfetai, ventiliatoriai maitinami ne per stabilizatorių, jie gauna "žalią" 12V šaltinio įtampą (kuri realiai gali būti, naudojant nereguliuojamą įtampos šaltinį, kad ir 14V ar 16V).
Jei pasitikit savo maitinimo šaltiniu, manot, kad jo įtampa per daug nesvyruos įjungus apkrovas (ventiliatorius), ar šiaip dėl 230V tinklo svyravimų, galima bandyti 12V maitinimą tiesiai iš šaltinio. Čia stabilizatorius yra labiau apsidraudimui, garantijai.
Dėl R15 perkalibravimo nesu tikras. Padidinus maitinimo įtampą, visos įtampos turėtų (lyg ir) pakilti proporcingai, bet čia reikėtų paskaičiuoti...
Aš, turėdamas problemą - žiemą palikdamas nešildomą namą, kad jis neperšaltų iki mano atvažiavimo, nusprendžiau įsirengti pusiau geoterminį šildymą, taip pat panaudodamas ir saulės energiją. Manau, kad mano sistema bus pigi ir gerokai efektyvi. Principas tas, kad iš sklype 2 m gylyje išvedžiotų kokių 60-80 m kanalizacijos vamzdžių grunto temperatūros oras leidžiamas į vieną namo kampą, o priešingame kampe jis vėl patenka į vamzdžių kitą galą ir ventiliatoriaus varomas ratu. Tai žinomas efektas, kai žiemos metu iš grunto išgaunamas bent 6-7 laipsnių temperatūros oras, kuris neleis name atšalti iki minusinės temperatūros. Čia, girdžiu, kalbama, kad vertesni naudoti gofruoti aliuminio ortakiai. Dar nežinau kainos skirtumo, bet manau, kad kanalizacijos vamzdžiai patikimesni, ilgaamžiškesni, o dėl aliuminio geresnio šilumos laidumo, tai manau, kad ir plastikiniai vamzdžiai po žeme turi pakankamai laiko šilumai plisti. Tai čia pirma idėjos dalis. Antras dalykas yra tas, kad planuoju panaudoti vasarinę juodų kanalizacijos vamzdžių (tokius gamina "Plasta") bateriją - apie 10-15 vamzdžių 2 m ilgio sujungti į bateriją, ji turi būti pasvirusi 45 laipsnių kampu šiaurės kryptimi. Šiltuoju metų laiku vamzdžiuose įkaitusį orą varyti per požemį, taip gerokai jį įšildant. suprantama, kad saulėje oras juoduose vamzdžiuose gana smarkiai įkais, blogiausiu atveju, kad ir be saulės, šiltuoju metų laiku oro temperatūrai esant apie 20 laipsnių, tai irgi prisidės prie požemyje esančių vamzdžių aplinkos pašildymo. O šaltuoju laiku ši sukaupta šiluma pravers šildyti namą. Tas minėtas juodų vamzdžių 45 laipsnių pasvirimas į šiaurę užtikrins, kad į vamzdžius saulės šviesa bet kuriuo dienos metu kris statmenai, tuo užtikrins maksimalų vamzdžių įšildymą.
Išlaidos – vamzdžiai, darbas, elektra ventiliatoriams – labai nedidelės.
Beje, tuos grunto vamzdžius vasarą galima naudoti ir vėsinimui, iš požemio varant vėsų orą. Man tai neaktualu, nes namas turi didelį rūsį ir todėl betoninės grindys pakankamai atvėsina patalpas.
Iš anksto atsiprašau patyrusių. Tiesiog pasidalinau savo artimiausio laiko planais.
Antra vertus, būsiu dėkingas už patyrusių meistrų pastabas, abejones, patarimus.
Norėjau paklausti, kodėl schemoje naudojate sumažintą įtampą iki 9V per stabilizatorių, nors maitinimą duodate 12V? Ar būtų galima naudoti tiesiai 12 V maitinimą (LM293 laiko iki 36V, o galingi MOSFET tranzai - daugiau kaip 20V), ventiliatoriai tai 12V? Jeigu įmanoma, tai turbūt tektų kalibruoti parenkant atitinkamą varžą R15. Ar čia dėl saugumo sumetimų?
Puslapiai