Pamačiau nuotraukoje plokščią skardinį radiatorių ir pagalvojau- o jei tokius radiatorius panaudoti saulės kolektoriams? Nudažius juodai ir pakišus po stiklų jis tikriausiai efektyviai visu plotu surenkamą saulės energiją perduotų viduje esančiam vandeniui, gal gerokai efektyviau nei ant skardos suraitytas plastikinis vamzdis? Tokių radiatorių, kaip ir senų daugiabučių langų, tikriausiai galima nebrangiai ar net nemokamai rasti, tik pajungtį tokį gal kiek sunkiau būtų nei psatikinį vamzdį.
Būtų labai ilgu, jeigu visą vakarą kas nors priverstų sėdėti prie televizoriaus. Daug įdomiau šviestis - studijuoti, pavyzdžiui, psichologiją, rašyti, bendrauti su draugais skypu. Tai daug įdomiau, nei stebėti reklamos vaizdelius ir teršti smegenis ideologiniu mėšlu. Televizorių, beje, aš turiu, mano sodyboje jų du, tik retai jungiami.
Vertikalioji vėjainė dar kuriama. Vieta, kur gyvenu, yra labai žema, reikia aukšto sraigto, o mes padarėme per žemą. Teks perdirbti. Tada aprašysiu. Nemėgstu skelbti neišbandytų projektų. Saulės kolektoriai, šilumos siurblys - jau garantuoti dalykai.
Nu puikiai gyvena ponas Petras.
Senai svajoju apie tokį gyvenimo būdą, kai televizorius daržinėje... Ir įgyvendinsiu svajonę artimiausiu metu...
PAŽADU!
Nieko baisaus. Maniau - teks juos atversti nuo sienos, kad ši per daug neįkaistų. Nereikėjo. Iki pat rudens laikiau atidarytus visus langelius visuose kambariuose. Liuks. Labai gerai ventiliacija. Kambariuose laikėsi pastovi temperatūra, berods, 23 laipsniai. Beje, šis straipsnis rašytas pernai, viskas jau išbandyta.
Taip, tai išties paprasta.
Kas namie vandenį šildo boileriuose (kad ir elektriniuose), tai vandenį, prieš atvedant į boilerį, būtų naudingą pravesti per panašų kolektorių, tada saulės, kad ir nedaug tesušildytą vandenį, boileryje reikėtų mažiau šildyti, kolektoriaus įrengimo aukštis neturėtų reikšmės...
Tereikia galvą kiek pasukti. Jei yra vienas kitas atliekamas litas, galima pagalvot ne vien apie varinius vamzdelius bet ir apie efektyvesnį stiklinį uždengimą, kad ir stiklo paketu, erdvę aplink vamzdelius reikėtų padaryti sandarią, tada ir saulės šiluma kolektoriaus viduje būtų efektyviau sulaikoma, būtų mažesnė tikimybė, kad užšals, na, o padėti galėtų langų firmos...
Daug kuo. Kai važiuoju kur nors automobiliu, aš tikiu (juk dar nežinau), kad kelias už posūkio nesibaigs. Žiūriu - tikrai!
Kuo tikiu - visko neišvardinsi. Stengiuosi netikėti beprotybe.
Jeigu atsisakiau tikėti alkoholio nauda ar kunigo burtais, tai dar nereiškia, kad atsisakiau VISKO. Patikėk - ir degtinė, ir pagiringo kunigo burtai - tai dar ne VISKAS.
Seniai nebelankė tokie gražūs sapnai. Mano bobutė , kai aš pasakodavau,kad sapne skraidau, sakydavo,kad aš augu per miegus.Įdomu,ką dabar ji sakytų, jei papasakočiau, kad skraidau sapne. Nors, deja, nebesapnuoju tokių sapnų...
Taip-nustojus gerti, kai protas pamažėle ėmė šviesėti, kai baisi praeitis vis rečiau, bet sugrįždavo, tik , ačiū Dievui, sapnuose, aplinka, namai, žmonės kažkaip ėmė palengva keistis. Net artimi žmonės pasidarė kažkokie kitokie, nei tada, kai....
Manau, sio sapno herojui susidvejinimas yra bausme uz nekatalikiska praeiti, eretiskus keiksmazodzius ir kitus bedieviskus poelgius. Tu, Petrai, kadangi esi doras katalikas, nors ir ne vyskupas, gali buti tikras, kad joks kitas zmogus i tave niekada neisikunys. Na, o jeigu, neduok Dieve, kada nors taip ir atsitiktu, tada beliks tik kreiptis i savo gydytoja ar vaistininka... Netikek, jei tave bandys itikinti, kad medicina čia bejėgė. Tiesiog buk savas:) Pagarba.
smagu matyt kūrybingų žmonių ir tai, kad yra žmonų kurios nera galvos skausmo priešastis. Jeigu dar ūkininkai nepardavinėtų pieno bendrovėms pusvelčiui pieno, o patys gamintų grietinę, sūrius, sviestą ir veštų pardavinėt į miestą tai uždirbtų daugiau ir miestiečiai valgytų sveiką maistą vietoj konservantų pripumpuotą parduotuvės produkciją.
Keista,kad jo žmona neėda. Juk žmonos turi atlikti pagrindinę savo misiją- ėsti, trukdyti ir nurodinėti. Maniškė irgi labai gera- ji man leidžia daryti, ką tik noriu.
Taip, daugiabučio balkone, jeigu jis yra pietinėje pusėje, saulės kolektorius veiktų puikiausiai. Pakabinti jį ant turėklų būtų labai paprasta. Už vandens šildymą monopolistams šilumos tinklams nereikėtų mokėti maždaug pusę metų.
Man kartą panašiai irgi buvo nutikę. Nepasidalinau su artimais darbiniais drabužiais- jų turėjau nemažai, jie buvo labai gražūs ir visi buvo nauji. Pagailėjau. Nepadovanojau. Po kurio laiko vagys pavogė viską.
Na, Aliui dar toli iki įtikinamo melavimo. Bet juk mokytis turi iš ko...Manau, kad ir moterys ir vyrai vienodai gerai meluoja.Tiesiog tam reikia talento :)
Šiandien buvau sukrėstas šiuo tikėjimu. Kaip galima save ribot ir visiškai nusišnekėt, įsitikinau pabendravęs su artimais žmonėmis.
Tėvas pareiškė norą pakviesti dukrą, nes yra svarbių reikalų. Dukra sutiko atvažiuoti tuoj pat, tačiau tuoj pat išgirdo tėvo prieštaravimą, neva šiandien negera diena susitikti, nes šiandien-13-ta.
Aš nuščiuvau.Aš vos nenugriuvau.
Atvažiuok ryt,-pakvietė tėvas dukrą. Nežinau,-sako dukra,-ryt apie 13-tą valandą esam pakviesti į svečius, todėl nežinau, kaip spėsiu.
Čia įsiterpiau aš,-niekur mes nevažiuosim 13-tą valandą. Tu nesupranti ką kalbi,-rimtai nutaisiau mimiką aš. Mes važiuosim valanda vėliau.
Tada ji susiruošė į miestą. Prieš jai išeinant aš ją kiek išgalėjau rimčiau perspėjau,-saugokis 13-to žingsnio. Daryk, ką nori, bet jo neženk.
Keista, bet ji pradėjo juoktis.
Cia dar viena Nijoles ir Petro kolege noretu paaiskinti situacija: nei su kompasu, ne be jo Kaltinenuose moterims neimanoma susigaudyti. nes ten tokie sukti keliukai, kad tas pats piliakalnis ar kokia kalvele taip keicia pavidala paejus vos zingsni i sona, kad ieskok neieskojes, ten — neimanoma susigaudyti.
Kodel Kaltinenuose ir ne tik juose neimanoma susigaudyti butent moterims? Petras pats ne karta yra sakes, kad moterims Dievas nedave erdvinio mastymo, todel jos ir pasiklysta tarp triju pusu. O Kaltinenuose pusu ir azuolu tikrai ne trys.
Todel susigaudyti Kaltinenuose gali padeti tik Petras arba koks kitas ten gimes ir auges zmogus. Kitu variantu nera.
Praejusi savaitagli sveciavausi Kaltinenuose. Petras vedzioja po Dargio dauba, paaiskina, kur ka tik buvome ir kur ka mateme, bei kaip pareiti iki jo trobeles. "A supratai?" — rodydamas pirstu kur kas yra. "Aha", — tvirtinu, nors zinau, dabar reiketu nueiti iki aiskiai uz keliu simtu metru matomos kalveles, — nenueiciau. Nes tik zengi kelis zingsnius ir ta kalvele dingsta is akiu po kita kalvele, o tada jau sakes.
Pavyzdziui, Petro troba, kai stovi kieme atrodo ant kalno. Paeini keliasdešsimt zingsniu ant sale esancios atrodo visai nedideles kalveles, ir paaiskeja, kad trobele stovi visai ne ant kalno, o dauboje.
Isvada: Kaltinenhai ir ju apylinkes yra sukurtos klaidinti. Specialiai.
Pačioj savo blaivybės pradžioj aš kokius 2 metus lankiau anoniminių alkoholikų susirinkimus. Man ten patiko ir gaudavau pagalbą. Tačiau po to man nusibodo, nes tai man tapo rutina ir kalbos apie tą patį per tą patį pradėjo nedominti. Nusibodo ir nuolatinis prisirišimas prie susirinkimų. Nevaikštau ten iki dabar.
Kelis kartus buvau sutikęs likimo draugus, kurie lanko susirinkimus ir gavęs nuo jų bauginančių perspėjimų, kad ilgai be susirinkimų neišlaikysiu- užgersiu. Mane tai pradžioj nugąsdino, tačiau po kurio laiko aš supratau kur pakastas šuva. Tiesiog aš nesiekiu pakeisti alkoholizmo priklausomybės kita- anoniminių alkoholikų susirinkimų lankymo priklausomybe. Aš noriu laisvėti.
Taip, mano tikėjimas, kad gerti yra gerai ištikrųjų griuvo skausmingai. Pačioje pradžioje įvairiais būdais teko raustis savo pasamonėje ir iškelti skausmingus ir labai nemalonius dalykus. Man labai pagelbėjo psichologai ir ilgą negėrimo patirtį turintys žmonės. Dabar net keista, kai pažvelgiu į savo alkoholiko praetį ir suvokiu, kokiomis vertybėmis gyvenau. Ko gero mano gėrimas buvo mano tikėjimo pasekmė. Ir mesti gerti nesugriovęs senojo tikėjimo,kas buvo skausminga, aš tikrai negalėjau, na, nebent trumpam. Greitai aš ko gero vėl būčiau užgėręs, kaip tai atsitiko kelis kartus, kai nesuprasdamas gėrimo priežasčių, aš kelis kart IŠTVĖRIAU be jo apie pusmetį.
Jei kalbėti apie placebą, man, dar be saiko vartojant alkoholį, teko lankytis pas bobutę, kuri liepė gerti šventintą vandenį prie žvakės liepsnos. Man nepagelbėjo. Dabar į tai žiūriu su šypsena.
Labai gražus pasakojimas. Net susigraudinau. Ir supratau dar vieną juokingą dalyką. Pasirodo be gerb.kunigų leidimo aš ko gero neturiu teisės pasidalinti paskutine dešra su draugu. Na,ne. Galiu pasidalinti, bet anot kunigų, tai nebus taip nuostabu ir gražu, kaip tai daro kunigas dalindamas dešr....oi vaflius. Ir nebus taip nuoširdu. Ir nebus taip šventa.
Ir vistik, aš manau, be kunigų pašventinimo, nuoširdus pasidalinimas gali būti tikrai nuostabus. Ir net nuostabesnis ir tikresnis. Toks gyvenimiškas, o ne sintetinis.
Taip gera skaityti šią istoriją... Nors niekada nežinau,kada Dievas nuspręs,baigti mano kelionę per Gyvenimą , bet tikiuosi , mudviejų norai sutaps.Kaip ir tavo senučio su Dievu.
Pamačiau nuotraukoje plokščią skardinį radiatorių ir pagalvojau- o jei tokius radiatorius panaudoti saulės kolektoriams? Nudažius juodai ir pakišus po stiklų jis tikriausiai efektyviai visu plotu surenkamą saulės energiją perduotų viduje esančiam vandeniui, gal gerokai efektyviau nei ant skardos suraitytas plastikinis vamzdis? Tokių radiatorių, kaip ir senų daugiabučių langų, tikriausiai galima nebrangiai ar net nemokamai rasti, tik pajungtį tokį gal kiek sunkiau būtų nei psatikinį vamzdį.
Labai ačiū už straipsnį ir patarimus. Tai padaryti tikrai paprasta, pigu ir efektyvu.
Tas draugas yra TIKĖJIMAS. Jis visur su manimi, tik dažnai aš pats jį nuveju sakydamas - taip nebūna, to negali būti... Ir jis pasitraukia...
Būtų labai ilgu, jeigu visą vakarą kas nors priverstų sėdėti prie televizoriaus. Daug įdomiau šviestis - studijuoti, pavyzdžiui, psichologiją, rašyti, bendrauti su draugais skypu. Tai daug įdomiau, nei stebėti reklamos vaizdelius ir teršti smegenis ideologiniu mėšlu. Televizorių, beje, aš turiu, mano sodyboje jų du, tik retai jungiami.
Oho... susimąsčiau...
Lauksiu jėgainės rezultatų, p. Petrai.
Leiskite paklausti...ar žiemą neprailgsta ilgi vakarai sodyboje be TV, be PC?
Vertikalioji vėjainė dar kuriama. Vieta, kur gyvenu, yra labai žema, reikia aukšto sraigto, o mes padarėme per žemą. Teks perdirbti. Tada aprašysiu. Nemėgstu skelbti neišbandytų projektų. Saulės kolektoriai, šilumos siurblys - jau garantuoti dalykai.
Nu puikiai gyvena ponas Petras.
Senai svajoju apie tokį gyvenimo būdą, kai televizorius daržinėje... Ir įgyvendinsiu svajonę artimiausiu metu...
PAŽADU!
Jo, puikios mintys, tikrai išbandysiu. O gal ir apie elektrai gaminti vėjo jėgainę panašiais metodais galima sužinoti būtų?
Nieko baisaus. Maniau - teks juos atversti nuo sienos, kad ši per daug neįkaistų. Nereikėjo. Iki pat rudens laikiau atidarytus visus langelius visuose kambariuose. Liuks. Labai gerai ventiliacija. Kambariuose laikėsi pastovi temperatūra, berods, 23 laipsniai. Beje, šis straipsnis rašytas pernai, viskas jau išbandyta.
O kaip vasarą,kai bus karščia.
Taip, tai išties paprasta.
Kas namie vandenį šildo boileriuose (kad ir elektriniuose), tai vandenį, prieš atvedant į boilerį, būtų naudingą pravesti per panašų kolektorių, tada saulės, kad ir nedaug tesušildytą vandenį, boileryje reikėtų mažiau šildyti, kolektoriaus įrengimo aukštis neturėtų reikšmės...
Tereikia galvą kiek pasukti. Jei yra vienas kitas atliekamas litas, galima pagalvot ne vien apie varinius vamzdelius bet ir apie efektyvesnį stiklinį uždengimą, kad ir stiklo paketu, erdvę aplink vamzdelius reikėtų padaryti sandarią, tada ir saulės šiluma kolektoriaus viduje būtų efektyviau sulaikoma, būtų mažesnė tikimybė, kad užšals, na, o padėti galėtų langų firmos...
na ir panašiai...
sunku ką ir bepridurti....
Daug kuo. Kai važiuoju kur nors automobiliu, aš tikiu (juk dar nežinau), kad kelias už posūkio nesibaigs. Žiūriu - tikrai!
Kuo tikiu - visko neišvardinsi. Stengiuosi netikėti beprotybe.
Jeigu atsisakiau tikėti alkoholio nauda ar kunigo burtais, tai dar nereiškia, kad atsisakiau VISKO. Patikėk - ir degtinė, ir pagiringo kunigo burtai - tai dar ne VISKAS.
įdomus įrašas apie netikėjimą, bet leiskite užduoti klausimą, kuom tikite?
Seniai nebelankė tokie gražūs sapnai. Mano bobutė , kai aš pasakodavau,kad sapne skraidau, sakydavo,kad aš augu per miegus.Įdomu,ką dabar ji sakytų, jei papasakočiau, kad skraidau sapne. Nors, deja, nebesapnuoju tokių sapnų...
2nde
Taip-nustojus gerti, kai protas pamažėle ėmė šviesėti, kai baisi praeitis vis rečiau, bet sugrįždavo, tik , ačiū Dievui, sapnuose, aplinka, namai, žmonės kažkaip ėmė palengva keistis. Net artimi žmonės pasidarė kažkokie kitokie, nei tada, kai....
Pradėjau keistis.
Manau, sio sapno herojui susidvejinimas yra bausme uz nekatalikiska praeiti, eretiskus keiksmazodzius ir kitus bedieviskus poelgius. Tu, Petrai, kadangi esi doras katalikas, nors ir ne vyskupas, gali buti tikras, kad joks kitas zmogus i tave niekada neisikunys. Na, o jeigu, neduok Dieve, kada nors taip ir atsitiktu, tada beliks tik kreiptis i savo gydytoja ar vaistininka... Netikek, jei tave bandys itikinti, kad medicina čia bejėgė. Tiesiog buk savas:) Pagarba.
smagu matyt kūrybingų žmonių ir tai, kad yra žmonų kurios nera galvos skausmo priešastis. Jeigu dar ūkininkai nepardavinėtų pieno bendrovėms pusvelčiui pieno, o patys gamintų grietinę, sūrius, sviestą ir veštų pardavinėt į miestą tai uždirbtų daugiau ir miestiečiai valgytų sveiką maistą vietoj konservantų pripumpuotą parduotuvės produkciją.
Keista,kad jo žmona neėda. Juk žmonos turi atlikti pagrindinę savo misiją- ėsti, trukdyti ir nurodinėti. Maniškė irgi labai gera- ji man leidžia daryti, ką tik noriu.
Man patiko paskutinis herojaus sakinys, kad jam pasisekė su žmona ...
2nde
Graži pasaka. Norėčiau gyventi tokioj šaly.
Nu aš amžinai pamirštu pasirašyti. Čia buvo Žadeikike. Parašiau bent tokį, kad nekeiktum manęs, kad nerašau komentarų!
Ačiū užpastebėjimą. Klaida tikrai buvo.
Išsitaisyk klaidą pavadinime
Taip, daugiabučio balkone, jeigu jis yra pietinėje pusėje, saulės kolektorius veiktų puikiausiai. Pakabinti jį ant turėklų būtų labai paprasta. Už vandens šildymą monopolistams šilumos tinklams nereikėtų mokėti maždaug pusę metų.
Man kartą panašiai irgi buvo nutikę. Nepasidalinau su artimais darbiniais drabužiais- jų turėjau nemažai, jie buvo labai gražūs ir visi buvo nauji. Pagailėjau. Nepadovanojau. Po kurio laiko vagys pavogė viską.
nedejuokit , geriau imkites darbo . Puikios mintys - pritaikomos sodyboje , o taip pat daugiabucio balkone imanoma sumontuot - aciu autoriui .
Na, Aliui dar toli iki įtikinamo melavimo. Bet juk mokytis turi iš ko...Manau, kad ir moterys ir vyrai vienodai gerai meluoja.Tiesiog tam reikia talento :)
Tegul Alius nepergyvena - juk neveltui liaudies išmintis byloja, kad moteris meluoja geriau. Patyrę žino.
Va per tokius muitininkus ir kitus nesąžiningus valstybės tarnautojus nepriklausoma lietuva ir neatsistoja ant kojų.
Šiandien buvau sukrėstas šiuo tikėjimu. Kaip galima save ribot ir visiškai nusišnekėt, įsitikinau pabendravęs su artimais žmonėmis.
Tėvas pareiškė norą pakviesti dukrą, nes yra svarbių reikalų. Dukra sutiko atvažiuoti tuoj pat, tačiau tuoj pat išgirdo tėvo prieštaravimą, neva šiandien negera diena susitikti, nes šiandien-13-ta.
Aš nuščiuvau.Aš vos nenugriuvau.
Atvažiuok ryt,-pakvietė tėvas dukrą. Nežinau,-sako dukra,-ryt apie 13-tą valandą esam pakviesti į svečius, todėl nežinau, kaip spėsiu.
Čia įsiterpiau aš,-niekur mes nevažiuosim 13-tą valandą. Tu nesupranti ką kalbi,-rimtai nutaisiau mimiką aš. Mes važiuosim valanda vėliau.
Tada ji susiruošė į miestą. Prieš jai išeinant aš ją kiek išgalėjau rimčiau perspėjau,-saugokis 13-to žingsnio. Daryk, ką nori, bet jo neženk.
Keista, bet ji pradėjo juoktis.
Anonimas2005-10-24 11:43
Cia dar viena Nijoles ir Petro kolege noretu paaiskinti situacija: nei su kompasu, ne be jo Kaltinenuose moterims neimanoma susigaudyti. nes ten tokie sukti keliukai, kad tas pats piliakalnis ar kokia kalvele taip keicia pavidala paejus vos zingsni i sona, kad ieskok neieskojes, ten — neimanoma susigaudyti.
Kodel Kaltinenuose ir ne tik juose neimanoma susigaudyti butent moterims? Petras pats ne karta yra sakes, kad moterims Dievas nedave erdvinio mastymo, todel jos ir pasiklysta tarp triju pusu. O Kaltinenuose pusu ir azuolu tikrai ne trys.
Todel susigaudyti Kaltinenuose gali padeti tik Petras arba koks kitas ten gimes ir auges zmogus. Kitu variantu nera.
Praejusi savaitagli sveciavausi Kaltinenuose. Petras vedzioja po Dargio dauba, paaiskina, kur ka tik buvome ir kur ka mateme, bei kaip pareiti iki jo trobeles. "A supratai?" — rodydamas pirstu kur kas yra. "Aha", — tvirtinu, nors zinau, dabar reiketu nueiti iki aiskiai uz keliu simtu metru matomos kalveles, — nenueiciau. Nes tik zengi kelis zingsnius ir ta kalvele dingsta is akiu po kita kalvele, o tada jau sakes.
Pavyzdziui, Petro troba, kai stovi kieme atrodo ant kalno. Paeini keliasdešsimt zingsniu ant sale esancios atrodo visai nedideles kalveles, ir paaiskeja, kad trobele stovi visai ne ant kalno, o dauboje.
Isvada: Kaltinenhai ir ju apylinkes yra sukurtos klaidinti. Specialiai.
Pačioj savo blaivybės pradžioj aš kokius 2 metus lankiau anoniminių alkoholikų susirinkimus. Man ten patiko ir gaudavau pagalbą. Tačiau po to man nusibodo, nes tai man tapo rutina ir kalbos apie tą patį per tą patį pradėjo nedominti. Nusibodo ir nuolatinis prisirišimas prie susirinkimų. Nevaikštau ten iki dabar.
Kelis kartus buvau sutikęs likimo draugus, kurie lanko susirinkimus ir gavęs nuo jų bauginančių perspėjimų, kad ilgai be susirinkimų neišlaikysiu- užgersiu. Mane tai pradžioj nugąsdino, tačiau po kurio laiko aš supratau kur pakastas šuva. Tiesiog aš nesiekiu pakeisti alkoholizmo priklausomybės kita- anoniminių alkoholikų susirinkimų lankymo priklausomybe. Aš noriu laisvėti.
Taip, mano tikėjimas, kad gerti yra gerai ištikrųjų griuvo skausmingai. Pačioje pradžioje įvairiais būdais teko raustis savo pasamonėje ir iškelti skausmingus ir labai nemalonius dalykus. Man labai pagelbėjo psichologai ir ilgą negėrimo patirtį turintys žmonės. Dabar net keista, kai pažvelgiu į savo alkoholiko praetį ir suvokiu, kokiomis vertybėmis gyvenau. Ko gero mano gėrimas buvo mano tikėjimo pasekmė. Ir mesti gerti nesugriovęs senojo tikėjimo,kas buvo skausminga, aš tikrai negalėjau, na, nebent trumpam. Greitai aš ko gero vėl būčiau užgėręs, kaip tai atsitiko kelis kartus, kai nesuprasdamas gėrimo priežasčių, aš kelis kart IŠTVĖRIAU be jo apie pusmetį.
Jei kalbėti apie placebą, man, dar be saiko vartojant alkoholį, teko lankytis pas bobutę, kuri liepė gerti šventintą vandenį prie žvakės liepsnos. Man nepagelbėjo. Dabar į tai žiūriu su šypsena.
Kažkada jau skaičiau šį rašinį. Dabar perskaičius dar labiau patiko ir dar labiau aišku, kas yra kas.
Labai gražus pasakojimas. Net susigraudinau. Ir supratau dar vieną juokingą dalyką. Pasirodo be gerb.kunigų leidimo aš ko gero neturiu teisės pasidalinti paskutine dešra su draugu. Na,ne. Galiu pasidalinti, bet anot kunigų, tai nebus taip nuostabu ir gražu, kaip tai daro kunigas dalindamas dešr....oi vaflius. Ir nebus taip nuoširdu. Ir nebus taip šventa.
Ir vistik, aš manau, be kunigų pašventinimo, nuoširdus pasidalinimas gali būti tikrai nuostabus. Ir net nuostabesnis ir tikresnis. Toks gyvenimiškas, o ne sintetinis.
...ir Alius Sakinis buvo teisus.
Jis bus tikra senelio kopija ir pades senučiui atjungti sodybą nuo monopolistų tinklo :)
prisimenu pasakojimus apie Zymanta :) linksmas zmogus ir teisingas.
gyvenciau as tokioje sodyboje kaip koks lordas.... dejes ir ant valdzios ir krauja siurbianciu darbdaviu :)
apie nuotrauką parašė Rita, pamiršau pasirašyti
Nu jau tokią patiešną nuotrauką įsidėjai, kad skaitytojai gali pagalvoti, jog esi koks bažnyčios tarnas.
Taip gera skaityti šią istoriją... Nors niekada nežinau,kada Dievas nuspręs,baigti mano kelionę per Gyvenimą , bet tikiuosi , mudviejų norai sutaps.Kaip ir tavo senučio su Dievu.
Ne2ra
Ajajai,kaip negeda buti be kaklaraiscio.
Puslapiai